- lietuviška
- lietùviškas, lietùviška bdv. Lietùviški papročiai̇̃.
.
lietuviška
Look at other dictionaries:
„Originali lietuviška“ degtinė — statusas Aprobuotas sritis alkoholis apibrėžtis Degtinė, kurios etilo alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 40 tūrio proc. ir kurios gamybai naudojamas etilo alkoholis turi būti rektifikuotas, ne žemesnės nei liuks rūšies, pagamintas iš… … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
lietuviškauti — lietuviškauti, auja, ãvo žr. lietuviškuoti: Ko tu vis lietuviškauji – kalbėk džūkiškai Mrc … Dictionary of the Lithuanian Language
lietuviškas — lietùviškas, a adj. (1) K; SD134, R 1. kaip lietuvių, panašus į lietuvių; lietuviams įprastu būdu darytas, gamintas: Žiūrėk, ir čia (ne Lietuvoje) esama lietuviškų sūrių (visai panašių į Lietuvos, į lietuvių sūrius, tokių, kokių ypačiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
Литовская Википедия — Lietuviška Vikipedija … Википедия
Литовская письменность — «Простые слова катехизиса …» Мартинаса Мажвидаса, 1547 г. Литовский алфавит алфавит литовского языка, в нынешнем виде с 32 буквами существующий со времён орфографических реформ 1901 1905 годов; … Википедия
lietuvybė — sf. (1) DŽ, lietuvỹbė (2) NdŽ 1. lietuviškumas: Lietuvybę ilgesniam laikui, ypač Klaipėdos krašte, išlaikė tik didelis įgimtas lietuvių atsparumas rš. Lietuvybės neigėjai norėjo visa, kas lietuviška, iš šaknų išrauti rš. 2. DŽ lietuviškas žodis… … Dictionary of the Lithuanian Language
luošas — 2 luošas, à adj. (3) K, NdŽ 1. R233, B, BPII211 kuris neturi ar nevaldo kojos, rankos ar kitos kūno dalies; kurio koja, ranka ar kita kūno dalis sulaužyta: Sirgti ar luošu tapti nė viens pri gyvo kaklo nenorėjo S.Dauk. Kad mergaitė išaugs luoša … Dictionary of the Lithuanian Language
valyvas — valyvas, a adj. (1) [K], Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, à (3) J.Jabl, Š, Klt, valỹvas, à (4) P.Skar(Vlkv); L, ŠT145 1. ŠT178, DŽ, Auk kuris mėgsta švarą, švarus, tvarkingas: Ten moteris labai valyvà buvo Lb. 2. DŽ1, Dbk, Mlk geras, doras, lemtas,… … Dictionary of the Lithuanian Language
žiedyklė — žiedỹklė sm. (2) NdŽ, KŽ; Sut, N, [K] 1. prietaisas norimo pavidalo daiktams lieti, forma: Padirbę tešlą, išpilia į žiedykles (formas) kokias norint A1883,173. 2. daikto išvaizda, pavidalas, forma: Veidas, paveikslas, būdas, žymė, žiedyklė SD120 … Dictionary of the Lithuanian Language
žodis — žõdis sm. (2) KBII68, K, LsB290, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD342, KlG5, H, H227, R, R406, MŽ, MŽ547, OsG5, Sut, N, BzB342, L, žodỹs (4) NdŽ 1. svarbiausias reikšminis kalbos vienetas, bet kokios sąvokos išraiška: Kiekviena kalba… … Dictionary of the Lithuanian Language
